Menu Close

Česlovo Kavaliausko biografija

„Man teko Dievo Dovana sutikti didį Dievo žmogų – Česlovą Kavaliauską. Moksliniai Jėzaus prisikėlimo pagrindimai, Jėzaus Kristaus netiesiškumas ir nebuhalteriškumas su tikra meile asmeniškai kiekvienam buvo liudijama kaskart, kai tik aplankydavau Kunigą, kuris savo asmeniu paliudijo tikrą Jėzaus meilę, kančią, mirtį ir Prisikėlimą. Iki šiol kunigas Česlovas yra mano MOKYTOJAS“ (dr. Jurgita Fedorinienė).

Česlovas Kavaliauskas gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose (Pasvalio r.). Mokslų sėmėsi Kaune: Aušros berniukų gimnazijoje, Kunigų seminarijoje. 1946 m. slapta įšventintas kunigu.

1950 m. gruodžio 20 d. be jokių ypatingų priežasčių buvo suimtas, nuteistas kalėti 10 metų ir greitai atsidūrė gulaguose Norilske. 1953 m. dalyvavo politinių kalinių sukilime (buvo komiteto narys). Numalšinus sukilimą buvo atrinktas sušaudyti, tačiau keičiantis Sovietų Sąjungos politinei padėčiai išliko gyvas.

Lageriuose Kolymoje, po ilgos sunkios darbo dienos aukso kasyklose, kunigas ne tik slapta ėjo savo pareigas, bet ir studijavo aukštąją matematiką, teorinę fiziką, genetiką, kalbas (jį mokė kaliniai profesoriai).

 

1956 m. po amnestijos kunigas grįžo į Lietuvą, kunigavo daugelyje miestų, miestelių ir bažnytkaimių, daug metų ištarnavo įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose ir kurijoje.

1966–1967 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris.

„Apie 1966 metus Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai Romoje susitarė su Vakarų Europos  lietuvių vyskupu Pranu Braziu MIC parūpinti viso Šventojo Rašto vertimą iš originalo – hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų. Kadangi išeivijoje buvo ne vienas baigęs aukščiausius biblinius mokslus, išeiviai turėjo išversti Senąjį Testamentą, o Tėvynėje likusieji – Naująjį. Kam pavesti, abejonių nebuvo, seniai žinota, kad Česlovas nuo seminarijos laikų įsimylėjęs graikiškąjį Naująjį Testamentą“  (iš Vaclovo Aliulio knygos „Vieno žąsiaganio istorija“ p. 77). Išgirdęs šią naujieną, kun. Česlovas 1967 m. rašo kun. V. Aliuliui: „Labai norėčiau versti NT, kadangi nuo pirmosios klierikystės vasaros pradėjau skaityti jį graikiškai ir laikau savo mylimiausiu dalyku. NT – man viskas…“.

„Su didžiuliu užsidegimu kun. Česlovas ėmėsi versti Naujojo Testamento. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve yra išlikęs kun. Česlovo naudotas 1964 m. Romoje išleistas Naujasis Testamentas graikų bei lotynų kalbomis (Novum Testamentum Graece et Latine / apparatu critico instructum edidit Augustinus Merk. Ed. 9. Romae: Sumptibus Pontificii Instituti Biblici 1964). Graikiško – lotyniško NT egzemplioriaus nugarėlėje yra aiškiai užrašyta vertimo pradžios data: 1967 m. kovo 21 d. Tuomet kun. Česlovas klebonavo Kazokiškėse (nuo 1967.05.13). 1970 m. rugpjūčio 1 d. kun. Česlovas paskiriamas į Vievį altaristu. Vievyje 1971 m. gegužės 7 d. buvo baigtas NT vertimas į lietuvių kalbą“ (Mons. dr. Algirdas Jurevičius).

1998 m. Lietuvos vyskupų konferencija išleido Šventąjį Raštą, sudarytą iš skirtingų vertimų – A. Rubšio Senojo Testamento vertimas buvo sujungtas su Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimu. Tokiu pat pagrindu 1999 m. Lietuvos Biblijos draugijos paredaguotas buvo išleistas pirmasis ekumeninis lietuviškas Šventojo Rašto leidimas.

1972 metais Bostone buvo išleistas kun. Č. Kavaliausko verstas Naujasis Testamentas:

Siekdamas atlikti gilesnę Šventojo Rašto tekstų semantinę analizę ir studijuodamas savarankiškai moderniojo mokslo šaltinius, greta jau žinojo 6–7 didžiąsias Europos kalbas, skaitė 12–13 kalbomis.

Mirė 1997 m. vasario 20 d., palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje.

Už Naujojo Testamento vertimą kun. Česlovas Kavaliauskas gavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimo sveikinimą kunigystės 50-mečio proga ir padėką už Naujojo Testamento vertimą:

 

2001 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi:

 

 

 

Kunigo Česlovo Kavaliausko gyvenimo ir darbo vietos Kaišiadorių vyskupijos parapijose nuo 1988 metų  (Kaišiadorių vyskupijos kurijos kanclerio Kun. A. G. Tamošiūno informacija):

1988-11-20 – Širvintų parapijos altaristu;

1988-03-14 – Dubingių parapijos klebonu;

1990–03-28 – Dubingių parapijos ataristu;

1990-10-05 – Jiezno parapijos altaristu;

1991-07-16 – Širvintų parapijos altaristu;

1992-08-10 – išleidžiamas gyventi į Kretingos OFM vienuolyną;

1992-08-21 – skiriamas Kaišiadorių vyskupijos katechetų kursų (mokyklos) dėstytoju Kaišiadoryse. Jam pačiam prašant apsigyveno Žasliuose;

1994-09-28 – persikelia gyventi į Kaišiadoris.

Kunigavimo vietos (pagal Kaišiadorių muziejaus inf.):

1946 m. – Pašvitinio vikaras.

1947-1948 m. – Kelmės vikaras.

1948-1949 m. – Viduklės vikaras.

1949-1950 m. – Paštuvos vikaras.

1950 m. – Šakių, paskui Žaslių vikaras. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antisovietinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. gruodžio 19 d. buvo suimtas ir 1951 m. birželio mėn. Maskvos ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 m. kalėti. Iš pradžių kalintas Norilske, paskui Miaundžoje (Magadano sritis, Susumono rajonas). Lageriuose įsigijo geležinkelininko profesiją. Dalyvavo 1953 m. Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. Vyriausiojo prokuroro sprendimu 1956 m. kovo 29 d. buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos Magadano srityje, Susumono rajone, Miaundžos vietovės su teisių grąžinimu. Gegužės 1 d. grįžo į Kauną.

1956 m. – Kurtuvėnų vikaras.

1956 m. – 1957 m. rugpjūčio 22 d. – Viduklės vikaras.

1959 m. birželio 9 d. – 1960 m. balandžio 27 d. – Molėtų vikaras.

1960 m. birželio 3 d. – 1960 m. gruodžio 12 d. – Pivašiūnų vikaras.

1961 m. sausio 5 d. – 1966 m. gegužės 23 d. – Dubingių klebonas.

1966 m. birželio 13 d. – 1967 m. – Kaišiadorių vyskupijos kancleris Vievyje (gyveno Vievyje, Vilniaus g. 40).

1967 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos bažnytinio teismo notaru.

1976-1978 m. Žaslių parapijos altarista-rezidentas.

1967-1970 m. – Kazokiškių klebonas.

1970-1972 m. – Vievio altarista.

1972-1973 m. – Molėtų vikaras.

1973-1974 m. – Dubingių klebonas.

1974-1976 m. – Kazokiškių klebonas.

1976-1978 m. – Žaslių altarista.

1978-1988 m. – Joniškio klebonas.

1988 m. spalio 11 d. – 1989 m. balandžio 6 d. – Širvintų altarista.

1989 m. balandžio 6 d. – 1992 m. – Dubingių klebonas.

1992-1994 m. – Žaslių bažnyčios rezidentas.

Nuo 1994 m. – Kaišiadorių katedros rezidentas, Katechetų kursų vedėjas.

 

 

 

 

 

Skip to content