Gimė 1929 m. balandžio 1 d. Gaudikaičių kaime (Telšių raj.) – mirė 2021 m.. Mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Studijavo anglų kalbą ir lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Neakivaizdiniu būdu baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Eugenija Bidvaitė- Sitnikienė gyvena Žiežmariuose. Šiuo metu pensijoje. Domisi poezija, pynimu, drožimu ir mezgimu.
KŪRYBA. Išleido poezijos knygeles: „Ties tėviškės ąžuolais“ (1994), „Pabiro žemėje žiedai“ (1998), „Būties ašara“ (2000), „Laiko žingsniai“ (2002), „Gyvenimo šaltinis“ (2004), „Kasdienės vizijos“ (2006),“Praeities akimirkos“ (2011), „Baltoji obelis (2016).
Autorės eilėraščiai prisodrinti Ilgesiu, Meile, amžinu Ieškojimu ir Atradimais… Žmogaus išgyvenimai, pateikti gamtos fone, padeda suvokti, jog „Laikas ir Gyvenimas –lyg broliai“…
