Menu Close

Vladas Didžiokas – Lietuvos tapytojas, grafikas, dailininkas, scenografas, dėstytojas

AUTOPORTRETAS      (1925-1928 m.)

Vladas Didžiokas

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. Limis.lt

Virtuali paroda, skirta dailininko Vlado Didžioko 135-osioms gimimo metinėms paminėti.

Apie parodą:

Kaišiadorių viešosios bibliotekos parengta virtuali paroda „Vladas Didžiokas – Lietuvos tapytojas, grafikas, dailininkas scenografas, dėstytojas“, skirta dailininko V. Didžioko 135-osioms gimimo metinėms paminėti.

Virtualioje parodoje pateiktos dailininko Vlado Didžioko svarbiausios gyvenimo datos, jo darbų analizė, studijos Peterburgo dailės akademijoje bei Centrinėje A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, kurioje lankė dekoratyvinės dailės klasę. Vėliau dėstė privačiose piešimo mokyklose, dirbo caro rūmuose bei sezoniniame dramos teatre, kūrybinį darbą pradėjo dekoracijų tapymu.Parodą prengė bibliotekininkė kraštotyrai Danguolė Dagilienė

Paveikslas RĄŽĖ (aut. RONŽA. PALANGOJE) (1925-1926 m.)

Vladas Didžiokas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Limis.lt

Vlado Didžioko biografija

Vladas Didžiokas gimė 1889 metų rugsėjo 1 dieną Vilniuje. Tėvas, kariškis, buvo kilęs nuo Ukmergės, motina gimusi ir augusi Baltarusijoje, valstiečių šeimoje. Būsimasis dailininkas pradinį mokslą įgijo privačioje realinėje gimnazijoje, vėliau lankė I. Trutnevo piešimo mokyklą Vilniuje, kurią baigę moksleiviai tapdavo piešimo mokytojais. 1910 metais dailininkas išvyko į Sankt Peterburgą ir 1911 metais įstojo į Centrinę A. Štiglico techninio piešimo mokyklą, kurioje lankė dekoratyvinės tapybos klasę, studijavo stilių ir ornamento istoriją (1911–1915 metais). 1915 metais pašaukiamas į kariuomenę, vėliau vėl grįžta į A. Štiglico mokyklą ir čia mokosi iki 1917 metų. Nuo 1917 iki 1918 studijavo Peterburgo dailės akademijoje. 1917 metų vasarą dirbo Gatčine, caro rūmuose, kuriuose inventorizavo ten sukauptus meno turtus. 1918 metų pradžioje menininkas su žmona dailininke Barbora Didžiokiene apsigyveno Vitebske, dirbo dekoratoriaus padėjėju sezoniniame dramos teatre. Tų pačių metų rudenį dailininkas sugrįžo į Vilnių ir dirbo teatre. Tuo metu V. Didžiokas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: važinėjo po nacionalizuotus dvarus, inventorizavo dailės kūrinius. 1919 metais persikėlė į Kauną. Iš pradžių dirbo braižytoju vėliau, įkūrus Tautos teatrą – dekoratorium. Apipavidalino du spektaklius, vaidybos studijoje skaitė meno istorijos kursus. Per dešimtį metų V. Didžiokas apipavidalino daugiau kaip dvidešimt spektaklių. Išliko tik kelios mėgėjiškos fotografijos, paskutiniųjų dailininko dekoracijų bei kostiumų eskizai. 1920 metais išvyko į Rusiją, buvo suimtas. 1921-iais grįžo į Lietuvą ir dirbo scenografu Kauno teatruose.

Nuo pat Kauno meno mokyklos įsteigimo (1922m.) dirbo šioje mokykloje – dėstė piešimą, kompoziciją, vadovavo dekoratyvinės tapybos skyriui. Pedagoginį darbą dirbo 18 metų. 1922 metais išvyko tobulintis į Vokietiją. Grįžęs išbandė linograviūros ir litografijos technikas. 1923–1930 metai – menininko kūrybos pakilimo laikotarpis. Grįžęs iš Berlyno, dailininkas kasmet kuria dekoracijas spektakliams, aktyviai dalyvauja dailės parodose, dėsto Kauno meno mokykloje. Dvidešimt metų dirbo įvairiuose kūrybos ir visuomenės veiklos baruose, ėjo ten, kur buvo reikalingas, kur jį kvietė menininko pašaukimas. Šalia kūrybinio darbo, nuo 1922 metų iki pat mirties, dėstė piešimą ir dekoratyvinę tapybą. Po 1930-ųjų Vladas Didžiokas palieka teatrą, o 1936 metais Dovainonyse nusiperka namą. Kaimo gyvenimas daro įtaką kūrybai – dailininkas daugiau tapo apylinkių peizažus. 1940 metais mirė 18 metų Didžiokų sūnus Jurgis, skaudi nelaimė prislėgė šeimą. 1941-aisiais Vladas Didžiokas buvo priimtas į LTSR dailinikų sąjungą, bandė tapyti, tačiau viską nutraukė prasidėjęs karas, okupacija. Dvasinės traumos, materialiniai sunkumai pakirto dailininko sveikatą. Jis mirė 1942 metų spalio 7 dieną Kaune, būdamas 53 metų.

Naudota literatūra:

 

Vladas Didžiokas. Reprodukcijos.– Vilnius: Vaga, 1979, P. 3–7.

Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2002, P. 51–52.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.4. – Vilnius: Mokslų ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, P. 733.

ŽIEMOS PEIZAŽAS   (sukūrimo data 1940 m.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

Kūrybos apžvalga

Lietuvių tapytojas, talentingas menininkas Vladas Didžiokas paliko sąvitą pėdsaką lietuvių meno raidoje. Jis nutapė lyrinių ir epinių peizažų, portretų, apipavidalino Valstybės teatro spektaklius, sukūrė lakštinės grafikos darbų, sukūrė litografijų: „Autoportretas“ (1923),  „Žmonos portretas“ (1924). Jo kūrybai būdingas tapybiškumas, realististinis piešinys, santūrios harmoningos spalvos. Daugiausia jėgų dailininkas atidavė tapybai, todėl didžiąją dailininko palikimo dalį sudaro molbertinė tapyba: portretai, peizažai, figūrinės kompozicijos. Jis tapė įvairių žanrų kūrinius, mokėjo subtiliai pagauti peizažo nuotaikas, imdavosi natiurmorto, nutapė nemažai portretų. 1926 metų vasarą Palangoje menininkas nutapo vieną geriausių savo peizažų – „Ronžė“. Šioje drobėje išryškinti esminiai peizažo bruožai, apibendrintos gamtos nuotaikos. Kiti nuostabūs kūriniai: „Bitynas“ (1938), „Kapitoniškių miškas žiemą“ (1939), „Dovainonys“ (1930), „Skardis“ (1930) – tai artimiausių apylinkių peizažai Dovainonyse, kuriuose atspindi gamtos grožis. „Miškas žiemą“ (1941) – poetiškas ir pakiliai dekoratyvus kūrinys. Kūriniai apibendrintų formų, ryškių spalvų. Vladas Didžiokas mėgo portreto žanrą. Jis yra nupiešęs keletą savo autoportretų, „Merginos portretą“ (1921), „Žmonos portretą“ (1925m.), kitų įžymių žmonių portretų. Ypatingai meistriškai nupiešti režisieriaus A. Sutkaus, kalbininko J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus portretai. Anglimi piešti „Studentės“ ir P. Vaičiūno portretai. Didžiąją kūrybinio palikimo dalį sudaro molbertinė tapyba. Beveik visi paskutiniųjų metų paveikslai nutapyti Dovainonių sodyboje.

BITYNAS (1928-1938 m.)

Vladas Didžiokas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Limis.lt

ŽMONOS PORTRETAS (1925 m.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

Svarbiausios gyvenimo datos

 

1889-09-01 – gimė Vilniuje

1910 metais išvyko į Peterburgą ir įstojo į Centrinę A. Štiglico techninio piešimo mokyklą.

1915 metų rudenį pašaukiamas į kariuomenę.

1917 metais sugrįžta į A. Štiglico mokyklą.

1917 metų gruodžio mėnesį įvyko Vlado Didžioko ir Varvaros (Barboros) Gorochovos vestuvės.

1918 metų pradžioje V. Didžiokas su žmona dailininke Barbora Didžiokiene apsigyveno Vitebske, dirbo dekoratoriaus padėjėju sezoniniame dramos teatre.

1918 metų rudenį dailininkas sugrįžo į Vilnių ir dirbo teatre.

1919 metais išsikėlė į Kauną dirbo braižytoju, vėliau, kai režisierius A. Sutkus organizavo Tautos teatrą – dekoratoriumi, vaidybos studijoje skaitė meno istorijos kursą būsimiems aktoriams.

1922 metais, kai buvo įsteigta Kauno meno mokykla, V. Didžiokas dirbo dėstytoju, buvo pedagogų tarybos narys.

1922-siais kovo 12 dieną gimė Didžiokų sūnus Jurgis.

1936 metais apsigyvena Dovainonyse (netoli Rumšiškių) ir tapo apylinkių peizažus.

1940-iais šeima netenka aštuoniolikmečio sūnaus. Netektis prislėgė, dailininkas neberado jėgų toliau dirbti ir pasitraukė iš Meno mokyklos.

1942-10-07 dieną dailininkas mirė Kaune, būdamas 53 metų.

PAMIŠKĖ ŽIEMĄ (XX a. I p.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

BARBOROS DIDŽIOKIENĖS PORTRETAS (1928 m.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

 

 

Dailininkų šeima

 

Barbora Didžiokienė gimė 1896 metais gruodžio 1 dieną Sankt Peterburge.

1905 metais mokėsi gimnazijoje.

1913 metais Varvara Gorochova mokėsi Lebedevos gimnazijoje.

Tų pačių metų rugsėjo 1 dieną pradėjo mokytis telegrafistų mokykloje.

1914 metais įstoja į Menų skatinimo mokyklą.

1916-ieji metai – pažintis su dailės mokyklos dėstytoju Vladu Didžioku privačioje Podosenovo mokykloje.

1917 metais gruodžio mėnesį Varvara Gorochova ir Vladas Didžiokas susituokia.

1918-ųjų metų pradžioje šeima apsigyvena Vitebske, vėliau grįžta į Vilnių.

1919 metų pradžioje apsigyvena Kaune.

 

1936 metais šeima įsikuria Dovainonyse.

MIŠKAS ŽIEMĄ (1941 m.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

Naudota literatūra:

  1. Vladas Didžiokas. Reprodukcijos. – Vilnius: Vaga, 1979. – 7 p.
  2. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009.
  3. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 4. – Vilnius: Mokslų ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.–733p.
  4. Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorių muziejus, 2002.–256 p.

RUMŠIŠKĖS (1940 m.)

Vladas Didžiokas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Limis.lt

Skip to content