Jei vasaros atostogos ir išvykos čia pat – nepamirškite knygų!
Knygos yra daug daugiau nei tiesiog skaitiniai – jos yra puikus būdas atsipalaiduoti, išgyventi netikėtus siužetus ir kartu patirti išskirtinę emociją. Jos pranoksta žodžius ir laiką, leisdamos mums prisijaukinti vasaros džiaugsmą ir savitumą.
Taigi, knygos kviečia mėgautis saulėtu laikotarpiu su nuostabiais pasakojimais, net po to, kai saulė leidžiasi ir vasara praeina.
Malonių skaitymo akimirkų ir įkvepiančių knygų !
Siūlome perskaityti šias knygas.
Romanas „Vasaros knyga“ sklidinas autobiografinių detalių. Autorė Tove Jansson (Tuvė Janson, 1914–2001) vasaras nuo vaikystės leido Suomijos įlankos salelėje, kurioje užgimusios fantazijos virto trolių Mumių istorijomis ir piešiniais. Kai skaitytojų pamilti Muminukai jau buvo pasklidę po pasaulį, pasirodė pirmas autorės kūrinys suaugusiesiems – romanas „Vasaros knyga“.
Tarp uolų įskilas nusėjusių šilokų ir vaivorų uogienojų, laukinėje saloje vasaroja šeima. Salą supa balti jūros bangų putų ūsai, o užgriuvus audrai vandenys skalauja vasarnamio langus – ilga ramių, melsvų vasaros dienų seka…
Romane į vieną šeimą supinamos trys kartos – mergaitė, jos tėvas ir senelė. Abi jos egocentrikės ir keistuolės. Abi kasdien kartu tyrinėja salą, dalijasi patirtimi, viena iš kitos mokosi ir be atvangos diskutuoja apie gyvenimą ir mirtį – senatvė ir vaikystė susitinka skirtinguose kontekstuose.
„Vasara po vasaros“ – New York times bestseleris
„Širdžiai mielas pasakojimas apie antrus šansus ir apie tai, kad ateitis niekada nebūna tokia, kokią ją įsivaizduojame.” Jodi Picoult
Atrodo, kad Persės gyvenimas nuostabus: darbas dizaino žurnale, stilingas butas didmiestyje. Tačiau ji negali sau atleisti didžiulės klaidos – to, kas nutraukė jos santykius su jos pirmąja meile Semu. Su Semu ji susipažino, kai tėvai nusipirko vasarnamį nuostabaus ežero pakrantėje Barry‘s Bay miestelyje. Persė ten leido vasaras, kartu su Semu žiūrėdama siaubo filmus, besimaudydama ežere, diskutuodama apie savo pirmuosius parašytus apsakymus. Ir tada ji viską sugadino….
Po dvylikos metų Persei sunku prisileisti ką nors arti savęs. Tačiau miršta Semo mama ir pagaliau jį sugrįžta atgal į miestelį. Akivaizdu, kad jų ryšys vis dar labai stiprus. Iškyla prisiminimai, atskleidžiamos paslaptys ir Persė priversta prisiminti sprendimus, dėl kurių baudė save visą gyvenimą. Ir nuspręsti, ar jų meilė gali įveikti praeities klaidas.
„Du gyvenimai per vieną vasarą“ – tai tarsi dėlionė iš daugybės preciziškai sukurtų personažų. Galbūt skaitytojas juose aptiks ir save – silpną, dvejojantį, bijantį savo svajonių. Taip pat tai romanas, kuriame nerasite nė vienos nereikalingos eilutės ar nuobodžios vietos: „Mano tikslas buvo parašyti kūrinį, kurį skaitydamas žmogus mėgautųsi, o ne ieškotų paslėptų prasmių ar raukytųsi dėl dar vieno gamtos aprašymo“, – teigia pati autorė.
„Ispaniška vasara“ – tai pasakojimas apie dramatiškai susipynusias dabartį ir praeitį. Karlui Mendosai, vienam turtingiausių Ispanijos žmonių, gulint mirties patale paaiškėja, kad jis ruošiasi visą savo turtą palikti Marinai Kvinsi. Padavėjai, apie kurią niekas iš jo šeimos nėra girdėjęs. Kas ji, už kokius nuopelnus nusipelnė milijonų? Tai išsiaiškinti tenka turto konsultantei Šarlotei Ferfaks, kurią Londono bankas išsiunčia į Ispaniją. Ji privalo ištirti, kas paslaptingąją Mariną sieja su Mendosa.
Tačiau Madride reikalai pakrypsta visai ne taip, kaip planuota: įspūdingos išvaizdos padavėja pareiškia, kad nieko nežino apie jokį palikimą ir jokį Mendosą. Ar ji sako tiesą? Ką ji iš tiesų slepia?
„Ispaniška vasara“ – istorija apie meilę, kerštą, pilietinį karą ir atleidimą.
„PURPURINIS VASAROS SAPNAS“ – tobula atostogų knyga, kurioje svaigi meilės istorija susipina su kvapą gniaužiančiu detektyvu. Daug romantikos, šiltų vasariškų vakarų nuostabioje saloje ir nemažai intriguojančių išgyvenimų – tai puikus derinys nepaprastai skaniam romanui, kurio negalėsite užversti iki paties paskutinio puslapio!
Silos Storm, gyvenimo būdo žurnalistės, karjera klostosi nekaip, o dar skyrybos su mylimuoju ir tuščios sąskaitos… Svajones apie tolimus fjordus tenka pamiršti, nes santaupų užtenka tik sodo sklypeliui su miniatiūriniu nameliu Bulholmene – turistų pamėgtame spalvingame Stokholmo archipelage.
O saloje įvykdoma dar viena žmogžudystė…
Ši knyga „Angelų vasara“ – apie nuojautą, žodžius, keliones, veiksmus lyg apie plonytę amforą, kurioje visa tai telpa. Novelėse susiduria dviejų žmonių subtilūs vidiniai poreikiai. Dėl to kyla klausimų, į kuriuos arba nėra atsakymų, arba vietoje jų sąmoningai sulaukiama tylos. Bet ar tikrai šalia mūsų esantis žmogus žino visus atsakymus? O jeigu ir žino, ar privalo atsakyti? Išspręsti šią dilemą turime kiekvienas pats.
Pateikta nemažai subtilių detalių apie gydytojų ir psichologų darbą. Tuo norėta pabrėžti, kad moralinių sprendimų galutinis kriterijus turėtų būti žmogiškumas ir meilė, todėl labai svarbu tausoti savo ir kitų emocinę sveikatą.
Smulkiai aprašytas sunkus menininkų darbas – ar tai būtų paveikslas, ar skulptoriaus lėlės, kuriama muzika – visam tam svarbūs menininko įrankiai, instrumentai, fantazija ir, be abejo, žinios.
Romanas „Vasaros vaikas“ yra istorija apie meilę, viltį ir daugybę šeimos paslapčių.
Savo vienuolikto gimtadienio dieną Darija išbėgo pažaisti į paplūdimį šalia namų. Čia visai netikėtai surandą tarp uolų įspraustą naujagimį. Kai policijai niekaip nepavyksta surasti kūdikio artimųjų, Darijos tėvai nusprendžia patys priglausti vaiką.
Nuo to įvykio prabėgo dvidešimt metų, bet Darija vis dar tebesijaučia atsakinga už Šelę – kadaise surastą mergaitę. Tuo labiau, kad abu jų tėvai mirė.
„Vasaros vaikas“ – patiks Jodi Picoult gerbėjams ir visiems mėgstantiems romantiškas istorijas bei šeimos paslaptis. Skaitytojai mėgausis šia drama, kurioje stiprūs veikėjų charakteriai ir nuolat besikeičiantys siužeto vingiai prikaustys ir vers spėlioti iki pat pabaigos.
Romanas „28 vasaros“ – uždraustos meilės, kaltės ir liūdesio istorija, kuri sugraudins net kiečiausią širdį.
Vėlyvas 2020-ųjų pavasaris. Prieš prarasdama sąmonę Melorė Blesing dar spėja paprašyti devyniolikmečio sūnaus Linko paimti voką iš stalčiaus. Ant priekinės voko pusės parašyta: „Prašau paskambinti“, o viduje – lapelis su telefono numeriu. Linkas suglumęs. Ką sakyti? Ir kas turėtų atsiliepti? Išgirdęs nepažįstamo vyro balsą Linkas sutrinka dar labiau. Ar gali būti, kad tai tas pats Džeikas Maklaudas, kurio žmona kandidatuoja į prezidentus? Tai turbūt klaida. Kas gali sieti šį vyrą ir jo mamą – penkiasdešimt vienų metų anglų kalbos mokytoją iš Nantaketo salos?
Lengvas, intriguojantis ir romantika alsuojantis rašytojos Elin Hilderbrand romanas puikiai tinka atostogoms. Juose netrūksta ryškių portretų, intrigų, jausmų ir vaizdingų aprašymų.
„Ne bobų vasara“ – knyga brandžioms moterims, kuria Rūta Vanagaitė pasitinka savo šešiasdešimtmetį. Tai daugelį tabu laužanti, skaudžiai asmeniška ir drauge universalios išminties kupina. Ją verta perskaityti kiekvienai keturiasdešimtmetei, o juo labiau toms, kurių gyvenimas eina link auksinio rudens. Pasisemk iš Rūtos išminties, drąsos ir optimizmo. Būk pagaliau laiminga.
„Ši knyga bus tavo draugė, su kuria niūrią dieną lengviau išsklaidysi juodus debesis ir aiškiau pamatysi saulę.
Trumpą bobų vasarą mums dovanoja gamta, o amžina ne bobų vasara – tavo pačios rankose. Nepaleisk jos.“
Rūta Vanagaitė
Rovena Tipton – sėkmės lydima fotografė, gyvenanti Londone su gražuoliu vaikinu Matu. Jie kartu jau vienuolika metų, ir Rovena įsitikinusi – tik laiko klausimas, kada jų meilės istorija pasieks trokštamą ilgai ir laimingai. Tačiau taip atrodo Rovenai, o Matas turi kitų planų. Prieš užmaudamas žiedą Rovenai ant piršto jis nori padaryti pauzę, vėl sugrąžinti pirmų susitikimų ugnį į jau patogiais virtusius santykius. Jis nusprendžia pusmečiui vykti į Kambodžą. Vos po dviejų dienų. Vienas.
O Rovena sopančia širdimi keliauja į Niujorką fotografuoti prabangių vestuvių. Tačiau trumpa kelionė, turėjusi praskaidrinti niūrią Londono kasdienybę be Mato, tampa gyvenimą keičiančiu vasaros nuotykiu.
Ar prabėgus nepamirštamai vasarai Rovena sugebės grįžti į savo senąjį gyvenimą?
Eplkoto dvaras skatina Džesę įsisvajoti apie puikias vasaras Kotsvolde. Džesė tikisi, kad šios atostogos suartins ją ir podukrą Belą, kurią vis dar vejasi prisiminimai apie mirusią mamą. Bet namas turi nerimą keliančią istoriją, apie jį sklando keisti gandai…
Prieš 50 metų Eplkoto dvare paslaptingai dingo 12 metų mergaitė Odrė Vaild, palikdama didžiulę tuštumą tėvų – Sibilės ir Perio – širdyse ir namuose. Praėjus 5 metams po Odrės dingimo, Sibilė pasikviečia keturias dukterėčias praleisti dvare vasarą. Paauglės netrukus pasineria į gyvenimą, kurį po savęs paliko Odrė, tvankią vasarą įvyksta sukrečiantis posūkis… Mįsles ir paslaptingą Odrės dingimą stengiasi išsiaiškinti jauniausioji dukterėčia Margo, labiausiai primenanti Odrę.
Įsimintina istorija apie seseris ir neišspręstą tamsią paslaptį.
Iš pirmo žvilgsnio Kesė ir Henris gyvena idilišką gyvenimą mažame bute Londone: juos supa mylimi draugai ir artimieji, o po dvejų metų kartu poros kasdienybė vis dar primena medaus mėnesį. Henris nori žengti dar žingsnį pirmyn ir vesti Kesę. Tačiau Kesė, prisimenanti, kiek skausmo ir kartėlio atnešė jos žlugusi pirmoji santuoka, atidėlioja vestuvių planus. Ji žino, kad Henris – jos gyvenimo meilė, tačiau baimė kartoti praeities klaidas kone paralyžiuoja. Veriantis vis didesnei prarajai tarp Kesės ir Henrio, šis iškeliauja, duodamas Kesei tris mėnesius apsispręsti: arba jie tuokiasi, arba nutraukia santykius. Nusprendusi vasarą praleisti atokioje sodyboje Kornvalyje, Kesė nė neįtaria, kad į jos duris pasibels buvęs mylimasis.
Romane „Vasara Kornvalyje“ pasakojama apie tai, kokius gilius randus palieka gniuždantys išsiskyrimai, galintys apnuodyti naujus kuriamus santykius, ir kaip skaudi patirtis trukdo siekti asmeninės laimės. Autorė ragina nebijoti ryžtis pokyčiams, kad ir kaip jie gąsdintų, ir visuomet įsiklausyti, ką sako širdis.
Jaunos rašytojos Suzanne Kingsbury romane „Vasara, kai mane mylėjo Flečeris Grylis“ susipina dvi amžinos – meilės ir mirties – temos.
Šio pasakojimo negalėtum palyginti su perlų karoliukais, veriamais ant siūlo. Veikiau tai panašu į jūroj glūdinčią kriauklę, kurios viduje mirguliuoja švarus perlamutras, o išorė tamsi, aplipusi dvokiančiiu dumblu.
Tokie ir romano veikėjai – skirtingi, o jų jausmų ribos – plačios. Gražią Holės ir Flečerio meilę temdo juodaodžio mirties ir nevaldomų aistrų varginamo Bo Dikenso paslaptis. Pamotė Gvinė kantriai veda motinos apleistą mergaitę į suaugusiųjų pasaulį, ir Holė virsta tokia moterimi, kuriai Flečerio tėvas pasijunta dėkingas už per vieną vasarą subrendusį sūnų.
„Sudie, vasara“ vėl mus grąžina į Grintauno miestelį, kur tebesitęsia Daglo ir kitų berniūkščių gyvenimas. Tačiau vaikų gyvenimas toks tobulas – negalima leisti, kad jis pasibaigtų.
Negalima leisti, kad vasarą pakeistų ruduo, o gyvenimą – mirtis. Ir berniūkščių armija, vadovaujama Daglo, ima kovoti su senatve ir laiku.
„Yra vasarų, kurios nenori baigtis“, sako autorius. Nejučia įsitveri tos nuostabios vasariškos nuotaikos, gaubiančios Grintauną, ir nei už ką nenori sutikti, kad viskas eina savo keliu, ir kad ją tuoj pakeis ruduo. Kaip vaikai, kurie jaučia, kad jų vaikystė tuoj baigsis, jų laukia suaugusiųjų gyvenimas, o tada – ir neišvengiama mirtis. R. Bradbury padaro tai, kas atrodo neįmanoma: mirties baimę paverčia gyvenimo išmintimi, liūdesį dėl praeinančios vaikystės – skaidria ir paprasta poezija. „Sudie, vasara“ – gyvenimo džiaugsmas, geltono pienių vyno gurkšnis ir rudens nuojauta, užplūstanti, rotušės aikštėje mušant vidurnaktį.
