Kaišiadorių Jono Aisčio viešosios bibliotekos inovacijų ir mokymų koordinatorė Kamilė Klionovskytė-Balnienė vyko į profesinę stažuotę Slovėnijoje. Kelionės metu inovacijų ir mokymų koordinatorė susipažino su šalies viešųjų bibliotekų tinklo ypatumais, paslaugų modeliais, bendruomeninėmis iniciatyvomis, tvarumo sprendimais bei inovatyviomis bibliotekų veiklos praktikomis.
Tarptautinis vizitas įgyvendintas pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomą projektą „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“, kurį Kauno regione koordinuoja Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal 2021–2030 metų kultūros ir kūrybingumo plėtros programą. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją bei gerinti visuomenei teikiamų kultūros paslaugų kokybę.
Slovėnija pasižymi išplėtota viešųjų bibliotekų struktūra. Šalyje veikia 59 viešosios bibliotekos ir jų 283 filialai, bei 13 mobiliųjų bibliotekų – bibliobusų, leidžiančių kultūros ir informacines paslaugas teikti net 1 199 aptarnavimo taškuose.
Slovėnijoje mobiliųjų bibliotekų tradicija siekia XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžią. Pirmasis Slovėnijos bibliobusas į kelius išvyko 1973 m. Koperio regione, 1974 m. pradėjo veikti Liublianos bibliobusas, o 1975 m. – pirmasis Goriškos bibliotekos „Franceta Bevka“ bibliobusas Nova Goricoje. Stažuotės metu buvo aplankytos šešios skirtingos bibliotekos: Liublianos miesto biblioteka (Mestna knjižnica Ljubljana – LCL), Slavų bei Polje bibliotekos, Franceto Bevka biblioteka Nova Goricoje, Seminarijos biblioteka ir Nacionalinė bei universitetinė biblioteka (NUK).
Slovėnijoje taikomas metinis bibliotekos lankytojo mokestis – apie 12 Eur per metus. Tai vienas iš modelių, leidžiančių užtikrinti bibliotekos paslaugų naudojimą ir kartu prisidėti prie bibliotekos veiklos organizavimo.
Liublianos miesto bibliotekoje veikiantis Mokymų centras rūpinasi nuolatiniu darbuotojų kompetencijų tobulinimu. Čia rengiami įvairūs mokymai – nuo kasdienio bibliotekinių sistemų naudojimo iki specializuotų knygų restauravimo ir priežiūros temų.
Tuo tarpu jaunimo literatūros ekspertų erdvė – Pionirska centras – rengia metodinius leidinius, stebi tarptautines vaikų ir jaunimo literatūros tendencijas bei administruoja vertingą „Auksinės kriaušės“ (Zlata hruška) kokybės ženklą, skiriamą geriausioms vaikų knygoms. Įdomu tai, kad po ekspertų atrankos prie galutinio knygų vertinimo prisideda ir jaunieji skaitytojai.
Slavų bei Polje bibliotekose taip pat galima atrasti išskirtinių ir netradicinių bibliotekinių kolekcijų. Viena jų – mažiausių knygų kolekcija, kuri tampa ne tik fondo dalimi, bet ir patrauklia lankytojų edukacine bei kultūrine patirtimi.
Dar viena svarbi patirtis – bibliotekų ryšys su literatūros istorija ir vietos kultūriniu paveldu. Bibliotekos, pavadintos konkrečių rašytojų garbei, neapsiriboja vien jų vardu. Jose saugomi ir eksponuojami autentiški rašytojų daiktai, knygos bei įvairios su jų kūryba ir gyvenimu susijusios ekspozicijos. Tai leidžia bibliotekai tapti ne tik knygų išdavimo vieta, bet ir gyva kultūros atminties erdve.
Viena didžiausių stažuotės metu aplankytų naujovių – Franceto Bevka bibliotekoje veikianti „Sėklų biblioteka“. Jos principas paprastas: lankytojas gali pasiskolinti sėklų, jas užsiauginti, o vėliau dalį surinktų sėklų grąžinti bibliotekai, kad jos būtų prieinamos kitiems bendruomenės nariams. Tai ne tik ekologinė iniciatyva. Ji skatina dalijimosi kultūrą, bendruomeniškumą, atsakomybę už gamtą ir žinių perdavimą tarp kartų.
Polje bibliotekoje organizuojamos augalų mainų dienos, kurios taip pat skatina gyventojų įsitraukimą ir ekologinį sąmoningumą.
Ši praktika ypač sudomino ir paskatino galvoti apie panašios „Sėklų bibliotekos“ sukūrimą Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje.
Franceto Bevka bibliotekoje Nova Goricoje išsiskiria muzikos kultūrai skirta veikla. Bibliotekoje veikia muzikinių natų skyrius bei muzikos klausymosi erdvė. Tai dar vienas pavyzdys, kaip biblioteka gali būti ne tik literatūros, bet ir įvairių kultūros formų pažinimo bei patyrimo vieta.
Slovėnijos bibliotekose itin daug dėmesio skiriama socialinei integracijai. Organizuojamos specialios skaitymo grupės ir integraciniai užsiėmimai imigrantams bei buvusiems kaliniams, taip biblioteką paverčiant saugia ir atvira erdve skirtingoms visuomenės grupėms.
Dar viena įdomi Slovėnijos bibliotekose pastebėta praktika – nurašytų, tačiau gerą išvaizdą ir vertę išlaikiusių knygų panaudojimas. Tokios knygos nėra tiesiog išmetamos. Jos išdėstomos atskirose lentynose ir lankytojams pasiūlomos įsigyti už simbolinę kainą. Tai leidžia pratęsti knygos gyvenimą, mažinti atliekų kiekį ir kartu suteikti galimybę lankytojams įsigyti leidinių.
Slovėnijos bibliotekų patirtis parodė, kad biblioteka gali būti vieta, kur susitinka knyga, žmogus, gamta, kultūra, mokymasis ir bendruomenė. Šiandieninė biblioteka gali būti reikšmingas socialinės įtraukties, bendruomenės telkimo ir kultūrinio dialogo centras. Išgyventos patirtys suteikia naujų minčių ir galimybių toliau kuriant šiuolaikišką, atvirą ir inovatyvią Kaišiadorių Jono Aisčio viešąją biblioteką.
