Pusmetis, praleistas bibliotekoje, gali tapti kur kas daugiau nei laikas tarp knygų lentynų – tai erdvė augti, kurti ir atrasti save. Vis daugiau jaunų žmonių ryžtasi išbandyti savanorystę, o šeši mėnesiai pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą dažnam tampa ne tik prasminga patirtimi, bet ir nepamirštamu gyvenimo etapu. Būtent tokį kelią pasirinko ir dvi jaunos savanorės – Gabija ir Augustė, kurios dar rudenį pravėrė bibliotekos duris vedinos smalsumo, o šiandien dalijasi šiltais prisiminimais bei įgyta patirtimi.
Jų istorijos atskleidžia, kad savanorystė bibliotekoje – tai ne tik pagalba kasdieniuose darbuose, bet ir galimybė išbandyti save įvairiose srityse: nuo renginių organizavimo, edukacijų vedimo iki kūrybinių veiklų ar bendravimo su lankytojais. Tai vieta, kur gimsta naujos idėjos, stiprėja pasitikėjimas savimi ir mezgasi nuoširdūs ryšiai su bendruomene.
Gabija Zakarauskaitė
Savanorystė, man asmeniškai nėra svetimas dalykas, tad sužinojus, kad yra proga savanoriauti miesto viešojoje bibliotekoje, labai norėjau ja pasinaudoti. Pradėdama savanorystę pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą nežinojau ko tikėtis. Šeši mėnesiai Skambėjo kaip laikas, kuris eis labai ilgai ir prailgs, tačiau atsitiko visiškai priešingai.
Dabar, prisimindama savo savanorystę prisimenu labai daug pozityvių patirčių. Savanorystė čia padėjo man atsiskleisti kūrybiškai, išugdyti savo viešojo kalbėjimo ir net fotografijos sugebėjimus. Visad su džiaugsmu prisimenu bibliotekoje praleistas valandas, nudirbtus darbus bei draugišką ir malonų kolektyvą.
Tačiau išugdžiau ne tik jau turimus gebėjimus, bet ir prisidėjau prie veiklų, kokių niekada nesu dariusi. Pirmą kartą vedžiau edukaciją pradinukams, pirmą kartą kūriau įvairaus tipo dekoracijas, važiavau su mobiliaja biblioteka į atokiausius kaimelius.
Jaučiuosi dėkinga, kad gavau galimybę čia savanoriauti, norėčiau padėkoti savo savanorystės koordinatorei Monikai, kuri visada padėdavo, patardavo ir leido ugdyti savo idėjas. Taip pat visom bibliotekos darbuotojom už bendradarbiavimą ir draugiškumą. Taip pat savo mentorei Aurelijai Kuzmičienei ir organizacijai „Iniciatyvų biuras“. O ateinantiems savanoriams noriu palinkėti kuo didžiausios sėkmės ir nebijoti išsakyti savo idėjas bei jų siekti.
Augustė Sarapinaitė
Savanorystė Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje man tapo ne tik naudinga veikla, bet ir viena iš gražiausių patirčių, kurias teko patirti. Atėjusi čia tikėjausi įgyti naujų įgūdžių, tačiau gavau kur kas daugiau- šiltą bendruomenę, palaikymą ir įgijau nemažai patirties. Nuo pat pirmos dienos jaučiausi labai laukiama. Bibliotekos darbuotojai pasitiko mane su šypsena, kantriai viską paaiškino ir padėjo įsijausti į naują aplinką. Visas kolektyvas yra be galo draugiškas, nuoširdus ir visada pasiruošęs padėti, todėl net ir naujos užduotys neatrodė sudėtingos. Ypatingai norėčiau išskirti vaikų skyriaus darbuotojas. Jos ne tik puikiai dirba su vaikais, bet ir sukuria labai jaukią, šiltą atmosferą visiems aplinkiniams. Jos visad paklausdavo, kaip man sekasi, padrąsino, palaikė ir patardavo. Toks nuoširdus bendravimas labai daug reiškia ir palieka ilgalaikį įspūdį. Savanorystės metu turėjau galimybę išbandyti įvairias veiklas: padėti organizuoti renginius, dirbti su lankytojais, prisidėti prie kasdienių bibliotekos darbų. Teko garbė ir padėti ruoštis svarbiai šventei – bibliotekos 90- mečiui bei sudalyvauti jame. Visa tai leido geriau suprasti, kaip veikia biblioteka, ir suteikė daug praktinių žinių. Ši patirtis mane labai sustiprino kaip asmenybę. Išmokau kantrybės, atsakomybės, kruopštumo, geriau planuoti savo laiką, taip pat įgavau daugiau pasitikėjimo savimi. Supratau, kaip svarbu yra bendravimas, pagarba kitiems ir gebėjimas dirbti komandoje. Noriu nuoširdžiai padėkoti visam bibliotekos kolektyvui už šiltą priėmimą, rūpestį ir palaikymą, o labiausiai savo kuratorėms Agnei Kurčiauskienei ir Monikai Kairevičienei, už pagalbą, žmogiškumą, supratingumą bei pasitikėjimą atliekant užduotis. Ačiū, kad sukūrėte tokią jaukią aplinką, kurioje norisi būti, mokytis ir tobulėti. Ši savanorystė man visada išliks atmintyje.
Gabija ir Augustė savo pasakojimais įrodo, kad kartais užtenka vieno žingsnio – įžengti į biblioteką – kad prasidėtų prasminga kelionė, kupina iššūkių, atradimų ir džiaugsmo akimirkų.
Biblioteka nuoširdžiai dėkoja savanorėms Gabijai ir Augustei už jų laiką, pastangas, kūrybiškumą ir šilumą, kurią jos atnešė į mūsų kasdienybę. Jūsų indėlis ne tik praturtina bibliotekos veiklą, bet ir kuria gyvą, bendruomenišką erdvę, į kurią visuomet norisi sugrįžti.
