Abiem pusėm Neries
Skamba aidi daina,
Kaip gražiausia gėlė
Ten mana Lietuva.
Atsispindi Nery
Ir dangus ir miškai,
Kaip tavojoj širdy
Ilgesys ir jausmai.
Ten pulkelis gandrų
Suka ratą aukštai.
Stebuklingu grožiu
Groja gulbių sparnai.
Tai manoji šalis
Tai šalis Lietuva.
Pastovėk! Paklausyk!
Tolumoj – ar girdi? –
Graudulinga daina.
Tau suvirpa širdis –
Tai manoji šalis
Tai šalis Lietuva.
Nedzveckas Konstantinas (1929 03 10- 2012 06 19 m.) iš Krasnasėlio kaimo (Žiežmarių sen., Kaišiadorių r.). Literatas, agronomas, selekcininkas. Pas jį važiavo žmonės pirkti sodinukų, konsultavosi apie jų auginimą, priežiūrą. Jis išvedė daugybę naujų gėlių atmainų, įvairių vaismedžių, vaiskrūmių , daržovių rūšių. K. Nedzvecko gyvenimu, gamtos gražinimo veikla domėjosi ir LR prezidentas Valdas Adamkus.
Visą gyvenimą netrūko kasdienių rūpesčių, ne visus sumanymus pavykdavo įgyvendinti. Bet jis nesiskundė. Vis dirbo ir dirbo, lėkė ir lėkė. Vis kūrė planus. Niekad nelaikė savęs senu. Kūrybingi žmonės nesensta.
Konstantinas nebuvo sukūręs šeimos, tačiau nesijautė vienišas. Po dienos darbų skaitė knygas, spaudą, domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, pasaulyje. Įkvėpimo minutę imdavosi plunksnos. Parašė pluoštą eilėraščių. Kai ką iš jų išspausdino Kaišiadorių rajono spaudoje, kai kuriuos kompiuteriu surinktus tekstus atidavė Kaišiadorių viešajai bibliotekai.
Konstantino Nedzvecko kūryboje – meilė Lietuvai, jos gamtai, pamąstymai apie gyvenimo prasmę, meilę, protą, ekonomiką, pinigus…
