Menu Close

Marcevičienė Marija

CITATA.

Marija  Marcevičienė prisimena: „Ošia eglės iškilmingą choralą. Saulėtos biržės. O šalia tiesios ir storos pušys, vainikus į mėlynę iškėlusios, žemai – mėlynių kilimai, drėgnesnėse vietose – papartynas. Čia iškėlėm galvas į viršų ir nusmelkė širdį viršūnių grožis, ir nusivijo jas mintis ir jausmas… Pakylėjo nuo žemės.
Sedos giria. Baigianti išnykti, nuniokota, bočiaus ir tėvo saugota. Išliūliavusi mūsų vaikystę, globojusi ir penėjusi, ir šildžiusi per vargo metus! Išlaužyta ir iškirsta, bet kruvinai sava – Sedos giria! Privertusi mūsų dvasią kilstelėti aukštyn, kur debesėliais nuplaukia bedugnis dangus… Jei ne tu, ar žinotume, kad yra ilgesys. Nepaaiškinamas niekuo, kai miško šešėliai perlipa tvorą ir atsiremia į kūtės tiltą, liepelę, prieklėtį, o ten „zuikiai pirtį kūrena…“

Marcevičienė Marija (g. 1939 12 08, Nausodės k., Mažeikių r.), leidinių rengėja, pedagogė.

1946-1957 mokėsi Sedos (Mažeikių r.) vid. m-kloje, 1957-1962 studijavo ŠPI (lietuvių k. ir lit. spec.) 1962-1969- Ylakių (Skuodo r. ) vid. m-klos mokytoja, 1970-1978 Skuodo vid. m-klos mokytoja, 1978-2008 – Kaišiadorių V. Giržado vid. m-klos mokytoja. Suteikta mokytojos metodininkės kvalifikacinė kategorija. Suteiktas garbės  kraštotyrininkės vardas (2005). Padeda Kaišiadorių muziejui rinkti medžiagą ir tirti Kaišiadorių miesto istoriją (nuo 2003). Apie 20 m. kartu su mokiniais organizavo renginį „Poezijos pavasarėlis“.

KŪRYBA. Svarbiausi publikuoti str.: „Dingę Kaišiadorys“, „B. Stasiūną prisimenant“ (2005), „ Žutautai“, „Jie – visos Lietuvos“ (2006). Leidiniai „Atmintis“ (2003), „Daktaras Ignas Gelombickas“ (2006), „Atsimenantys Kaišiadorys“ (2007) rengėja. Marija Marcevičienė 2003–2011 m. rinko atsiminimus apie rajono tremtinius, senuosius Kaišiadoris, iš Kaišiadorių kilusius menininkus. Atsiminimai išleisti knygose „Atmintis: tremtinių atsiminimų rinkinys“ (2003 m.), „Atsimenantys Kaišiadorys“ (2007 m.), „Sujungianti atmintis: Kaišiadorys – į Vakarus, į Rytus“ (2010 m.).

ŠALTINIAI.

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/veikla/tyrinejimai/istorija/

http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/nausode-kaimas-sedos-girios-pasoneje/

Skip to content