Lietuviškas žodis kovoja už mūsų gyvybę ir laisvę, už tiesą ir teisę gyventi žmogumi. Ir kaip buvo ilgoj praeity, dabar, taip bus ir visoj ateity: lietuvį apginti tegalės lietuviškas žodis bei kūryba. Nebe pirmas jaugi šimtmetis, kai knyga yra lietuvio žirgas ir kalavijas.
Esu buvęs daugely nuostabių vietovių: istorinėse, garsiose, įžymiose, stulbinančiose. Betgi man stebuklingiausia ir svarbiausia viena vienintelė – mano TĖVIŠKĖ. Ji – žemės vidury, pasaulio centre. Joje pradžių pradžia, giminės gyvenimai, duona, grikiai, medus ir kapai. Esu jos apkerėtas nuo pat palaimingos vaikystės…
Bukelienė E. Juozas Kralikauskas.- V., 2002.
BIOGRAFIJA.
Kralikauskas Juozas (1910 m. spalio 9 d. Kareivonyse (Žiežmarių valsčius) – 2007 m. sausio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas. 1928 m. baigė S. Daukanto mokytojų seminariją Kaune, 1940 m. – VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. Mokytojavo Veprių, Žiežmarių ir Vaiguvos pradinėse mokyklose bei Kauno Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje. Nuo 1929 m. žurnalo „Lietuvos mokykla“ bendradarbis, vėliau redaktorius. Norėjo būti karininkas, todėl įstojo į Karo mokyklą. 1932 m. rugsėjo 15 d. ją baigus (VII aspirantų laida) suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.Tėvai – smulkūs ūkininkai, turėję 7 ha priesmėlio žemės. Pirmiausia mokėsi pas ūkininkus. Savaitę pas vieną, savaitę pas kitą. Vėliau (apie 1920 m.) Kietaviškių klebonas Kajetonas Čepanas vaikus mokyti leisdavo klebonijos salėje, kur ir buvo baigti pradiniai mokslai. Toliau mokėsi Žiežmarių keturklasėje mokykloje, kurią baigęs įstojo į Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos penktą klasę. Per porą mėnesių suspėjo ten pagarsėti kaip labai gerų rašinių autorius.
1940-1941 m. mokytojavo Vilkaviškio gimnazijoje, 1941-1942 m. dirbo vyr. referentu Švietimo ministerijos Pedagoginio mokslo departamente, 1942-1944 m. – Kauno 10 gimnazijos direktoriumi. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją. 1945-1946 m. lietuvių gimnazijos Vysbadene direktorius, 1946-1947 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Kaselyje. Emigravus į Kanadą 1952-1953 m. Kanados lietuvių bendruomenės švietimo komisijos narys, 1954-1955 m. kultūros fondo sekretorius, 1957-1959 m. pirmininkas. 1958-1963 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės reikalų valdybos narys kultūros klausimais. 1996 m. kovo 7 d. sugrįžo į Lietuvą. Ten, kur stovėjo Kralikauskų sodyba, 1993 m. pastatytas koplytstulpis, o 1998 – paminklinis akmuo su užrašu, kad čia yra istorinių romanų autoriaus J.Kralikausko tėviškė.
KŪRYBA. Knygų „Septyni kalavijai“ (1937), „Urviniai žmonės“ (1954), „Šviesa lange“ (1960), istorinių romanų trilogijos „Titnago ugnis“ (1962), „Vaišvilkas“ (1971) ir kt. autorius. Vyriausias romano autorius, 91 m. 7 mėn. 29 d. amžiaus parašęs romaną „Dinastijos širdis“ (Lietuvos rekordas, diplomas Nr. 150).
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1999), Kanados lietuvių bendruomenės kultūros veikėjo premija (1995).
Bibliografija
- Septyni kalavijai: – Kaunas: Žinija, 1937 m. Novelės.
- Urviniai žmonės. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1954 m. Apysaka.
- Šviesa lange. – London: Nidos knygų klubas, 1960 m. Romanas.
- Titnago ugnis – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1962 m. Romanas.
- Mindaugo nužudymas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1964 m. Romanas.
- Vaišvilkas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1971 m. Romanas.
- Tautvila. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1973 m. Romanas.
- Martynas Mažvydas Vilniuje. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1976 m. Romanas.
- Įkaitę Vilniaus akmenys. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1979 m. Romanas.
- Po ultimatumo. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1980 m. Romanas.
- Ąžuolai piliakalnyje: devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos. – Torontas: Tėviškės Žiburiai, 1984 m.
- Vėlinės. – Torontas: Tėviškės Žiburiai, 1988 m. Apysaka.
- Įkaitę Vilniaus mūrai. – Vilnius: „Vaga“, 1991 m. Apysakos.
- Psichologijos įvadas. – Kaunas: „Šviesa“, 1993 m.
- Titnago ugnis. – Vilnius: „Vyturys“, 1993 m. Istoriniai romanai.
- Mindaugas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1995 m.
- Urviniai. – Vilnius: „Vaga“, 1996 m. Apysaka ir novelės,
- Mažvydas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997 m. Romanas.
- Mindaugo kapas. – Vilnius: „Tyto alba“, 2000 m. Romanas.
- Dinastijos žūtis. – Vilnius: „Tyto alba“, 2002 m. Romanas.
Literatūra
- Bukelienė Elena. Juozas Kralikauskas. – Vilnius: „Tyto alba“, 2002. – 221 p.
- Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 13. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. IV tomas. – Vilnius, 2004. – P. 261.
ŠALTINIAI. https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Kralikauskas
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kralikauskas_Juozas
