Projektas „Prisijungusi Lietuva“, paskelbtame konkurse „Bibliotekos herojai“, kvietė bibliotekininkus pasidalinti istorijomis apie įvykusias skaitmeninių įgūdžių lankytojų konsultacijas kompiuterinio raštingumo mokymų metu bibliotekose. Tarp 10 konkurso laimėtojų – Žaslių bibliotekininkės Onutės Karvelienės istorija „Pirštinės“ ir Kaišiadorių viešosios bibliotekos „Kazio istorija“.
PIRŠTINĖS
Biblioteka. Knygos. Kompiuteriai. ŽMONĖS.
Kaip toj pasakoj – vieną eilinę darganoto rudens dieną bibliotekos duris pravėrė nedrąsi moterytė. Su savimi ji turėjo naują, ką tik įsigytą kompiuterį. Susipažinome. Tai ponia Regina iš Karsakų kaimo. Iki šio laiko bibliotekoje ji nesilankė. Sakė, kad mėgsta skaityti, tik laiko tai nėra. Namai, daržai, sergantis vyras. Pasitarę su vyru, nusipirko kompiuterį ir nori išmokti naudotis internetu, turėti elektroninį paštą, skype, facebook. Vienu žodžiu nori išmokti visko.
Taip prasidėjo mūsų draugystė. Tikrai taip. Draugystė. Mokėmės keletą kartų per savaitę ir galiu pasakyti, kad buvo tokių atvejų, kad teko man pačiai kai ką pasikartoti, o kai ką ir išmokti prieš susitinkant su Regina, nes kompiuteris tai naujut naujutėlis, o bibliotekoje dirbu tai su ne pirmos jaunystės kompiuteriu.
Susikūrėme elektroninį paštą, visus kitus socialinius tinklus, rašėme viena kitai elektroninius laiškus, tapome facebook draugais. Regina kiekvieną susitikimą papasakodavo su kokiomis problemomis susiduria, kad pati išmoko slaptažodžius pasikeist. 2019/2020 metais vykdant projekto Prisijungusi Lietuva kompiuterinio raštingumo mokymus, Regina buvo aktyvus mokinys. Ji norėjo išmokti kuo daugiau, kiek tik įmanoma, kad galėtų atlikti reikiamus mokėjimus iš namų. Juk šešiasdešimtmetei, kad ir vairuojančiai mašiną, sunku ištrūkti iš namų ir palikti sergantį vyrą. Ir, žinot, jūs nepatikėsit, kas mane sujaudino labiausiai, dėl ko nusprendžiau parašyti. Iki ,,KOVIDO‘‘ karantino likus dviems savaitėms ji atėjo į biblioteką man padėkoti. Išvardijo ką ji moka: visus mokesčius susimoka internetu, registruojasi kur tik reikia internetu, net paraišką Kompensacijai už elektros stulpus privačioje žemėje užpildė internetu ir jau gavo pranešimą į elektroninį paštą apie apmokėjimą. Apkabino mane, padėkojo ir iš rankinės išėmė mėlynas vienkartines pirštines. Čia jums, gal prireiks.
Taip. Po dviejų savaičių prireikė. Aš jų nenaudoju ir manau nenaudosiu. Gal kam tai tik pirštinės, bet man tai yra tai, ko žodžiais nusakyti negaliu, juo labiau dėl to, kas nutiko po dviejų savaičių ir kokia situacija dabar Lietuvoje.
Būkite sveiki. Viskas bus gerai, nes šalia mūsų gyvena tokie žmonės, kaip Regina…
Kaišiadorių viešosios bibliotekos Žaslių padalinys, Aut. Onutė Karvelienė
KAZIO ISTORIJA
Iškart pasakau – tai nuostabiai paprasta istorija, kurią su džiaugsmu prisimenu ir noriu pasidalinti su kitais.
Taigi, Kazys, 59 metų vyriškis, užsiregistravo į pradžiamokslio skaitmeninio raštingumo mokymus. Prasidėjus mokymams jau per pirmą pertrauką Kazys išėjo parūkyti, nes neįsivaizdavo savo kasdienybės be nikotino. Grįžęs atviravo – vargina astma, negaliu nerūkyti, esu priklausomas nuo cigarečių. Užjausdami Kazį keli grupės dalyviai pasidalino savo patirtimi, prisiminė artimų žmonių istorijas, kaip jie metė rūkyti. Viena iš šių istorijų – Allen Carr knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Prisiminiau, kad minėta knyga yra bibliotekoje, o jos audio įrašą galima klausytis ir internete! Kazį suintrigavo… Kaip knygą galima klausyti internetu? Knygą galima ne skaityti, o klausyti?! Trumpai visai grupei pristačiau, kaip knygos yra įgarsinamos, kaip jas susirasti internete, bet ne apie tai…
Tai buvo pirma Kazio pažintis su kompiuteriu ir jo galimybėmis. Davus ausines, suradus Allen Carr knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“, pamokius naudotis, su grupe tęsėme užsiėmimą.
Kaziui minėta knyga ir jos įrašas buvo kažkas visiškai naujo ir mokslai jam tapo ne tokie svarbūs, jam terūpėjo klausytis šios knygos. Jau antrą dieną Kazys nėjo per pertrauką rūkyti, o kitą dieną jau atėjo be cigarečių ir kiekvieną dieną klausė tik įrašo. Beje! Jis išmoko pats susirasti knygą ir pasileisti įrašą. Knygą baigė klausyti paskutinę mokymosi dieną. Tiek Kazys ir išmoko per penkias dienas… Bet rezultatas neįtikėtinas – jis metė rūkyti! Ir vis kartojo – nesuprantu, kas su manimi darosi… Jam tai buvo neįtikėtina. Puikūs grupės dalyviai labai palaikė Kazį ir kiekvieną dieną, pertraukų metu geriant kavą, jį drąsino.
Džiaugiuos, kad mūsų grupei teko būti vartais į sveikesnį Kazio gyvenimą…
Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
