Visos kelionės turi savų pranašumų. Jei keliautojas aplanko geresnes šalis, jis mokosi kaip pagerinti savąją. Jei jis užklysta į blogesnes – jis išmoksta mėgautis savąja.
Samuel Johnson.
Knygos autorius geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas Tadas Šidiškis – vienas iš Lietuvos Žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 metų, iš jų 45 metus vadovauja Vilniaus universiteto žygeivių grupėms.
Šioje knygoje pateikiama 11 pėsčiųjų maršrutų aprašymų. Šiais maršrutais VU Žygeivių klubas rengia žygius ištisus metus.
Tai Pagėgių savivaldybės teritorijoje, taip pat Usėnų, Lauksargių, Viešvilės ir Smalininkų apylinkėse esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai – Pleinės pelkė, Kaskalnio kopų masyvas, Vidkiemio ąžuolų alėja, Vilkyškių miško eglė, alkakalnis Rambynas, Šereiklaukio ir Greižėnų piliakalniai, Bitėnų-Užbičių ir Kavolių kapinės, Martyno Jankaus spaustuvė-muziejus, Žukų, Rukų, Vilkyškių evangelikų liuteronų, Ropkojų katalikų bažnyčios, Piktupėnų ir Stubrių mokyklos, Šilgalių dvaro sodyba, modernistinės architektūros pastatai Pagėgiuose bei Natkiškiuose, Senovinės technikos muziejus Smalininkuose, rašytojo Johaneso Bobrovskio memorialinė ekspozicija Vilkyškiuose, partizanų žuvimo vieta Rukuose ir kitos.
„Pietų Ceklis: keliautojo po Rietavo apylinkes žinynas” – kelionių vadovas po Ceklio istorinio regiono pietinę dalį – Rietavo apylinkes.
Įvade trumpai aptariamos jų gamtinės ypatybės, svarbiausi istorijos ir kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje aprašytos 25 gyvenamosios vietovės, 8 miškai ir 1 pelkė. Pristatomi ten esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai: Aukštojo tyro aukštapelkė, Spraudės miško daugiakamienė liepa, Lėgų miško ąžuolas, Skroblio piliakalnis, Alko alkakalnis, Pupžiubių dubenuotasis akmuo, Rietavo bažnyčia, kunigaikščiams Oginskiams priklausiusio Rietavo dvaro sodyba, Medingėnų bažnyčia ir dvarvietė – Šatrijos Raganos gimtinė, Žadvainų, Šilų, Gudalių ir kituose miškuose esančios Lietuvos partizanų žūties vietos, kiti objektai.
Vytenis Almonaitis bei Junona Almonaitienė parengė ir išleido jau ne vieną žinyną keliautojams. Autoriai aptaria Lietuvos regionų ir miestų istoriją ir kultūrą, bei siūlo įdomiausias vietas aplankyti patiems. „Kauno senamiestis: keliautojo žinynas“ – gidas po seniausią, o ir gražiausią, Kauno miesto dalį ir jos istoriją.
Kauno senamiestis įsikūręs į rytus nuo didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santakos. „Kauno senamiestis: keliautojo žinynas“ yra atnaujintas ir papildytas gidas po šį miesto dalį, kuri turi ką papasakoti, tiek eiliniams turistams, tiek istorija besidomintiems žmonėms. Autoriai savo knygą skiria tiems, kurie nori geriau pažinti senamiestį.
Šis pirmą kartą lietuvių kalba parašytas vadovas po Vilnių ir jo apylinkes išspausdintas 1937 m., kai senoji mūsų sostinė buvo atplėšta nuo Lietuvos. Skaitytojui bus įdomu pamatyti įvairiaplanę to meto miesto panoramą, taip pasikeitusią per pusę šimtmečio, susipažinti su Vilniaus gatvėmis, šiandien dažnai kitais vardais vadinamomis, kitaip atrodančiomis, su jose esančiais arba buvusiais istorijos ir architektūros paminklais, su miesto apylinkėmis.
Šiame leidinyje skaitytojas supažindinamas su unikaliomis Lietuvos kraštovaizdžio ir gamtos vietovėmis: Raigardo slėniu, Kuršių nerija, Karalienės liūnu, Trakų ežerynu, Sūduvos ežerais ir kt. Knygoje aprašoma šių vietovių kilmė, pateikiamos žymių Lietuvos fotografų nuotraukos.
Knygos autorius geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas Tadas Šidiškis – vienas iš Lietuvos Žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 metų, iš jų 45 metus vadovauja Vilniaus universiteto žygeivių grupėms.
Šioje knygoje pateikiama 11 pėsčiųjų maršrutų aprašymų. Šiais maršrutais VU Žygeivių klubas rengia žygius ištisus metus.
Ypatingą reikšmę tarp senųjų Lietuvos alkviečių užima Šiaurės Aukštaitijos – Žiemgalos krašto (Pasvalio, Pakruojo, Joniškio rajonų) vietovės, susijusios su senovės lietuvių (šiuo atveju – žiemgalių) pasaulėjauta, tikėjimu. Čia, šiauriniame Lietuvos pakraštyje, ilgiausiai išsilaikė senasis protėvių tikėjimas.
Leidinyje aprašomi mitologinę vertę turintys gamtos objektai: šaltiniai, upeliai, brastos, medžiai, miškai, kalnai, daubos, balos, pelkės ir kt.
12 vienos dienos kelionės automobiliu maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje: pietryčių Lietuvos istorinės vietos, architektūros, dailės paveldas, vaizdingiausi kraštovaizdžiai.
Daug įdomaus gali pamatyti smalsus keliautojas šiame maršrute. Tad turėdami daugiau laiko, nelėkite jūros link greitkeliu Vilniu – Klaipėda, pasukite nuo Kauno dešiniuoju Nemuno krantu. Tai vienas turtingiausių mūsų krašto turistinių maršrutų, turtingas ir kraštovaizdžiais, ir istorinėmis vietomis, žymių žmonių tėviškėmis.
Patyrusio keliautojo Juozo Čepelės „Vandeniu ir pėsčiomis po Rytų Lietuvą“. Joje aprašyta 19 pėsčiųjų ir vandens maršrutų po Rytų Lietuvą, bet norint galima tuos maršrutus ir keisti, ilginti arba trumpinti, skaidyti į kelias dalis.
Knygoje nurodyta apytikrė kelionės (kartais atskirų maršruto dalių) trukmė, svarbiausios kelio gairės ir atstumai, siūlomų aplankyti vietų gamtiniai ypatumai, svarbesni pakeliui esantys kultūrinio paveldo objektai. Kiekvienam maršrutui parūpinti gana smulkūs žemėlapiai, pateikta nemažai fotografijų.
Savo rankose laikote knygą apie nepaprastą žemės kampelį – Kuršių neriją. Tačiau esu tikra, kad visi, pagalvoję apie Kuršių neriją, pajuntame ypatingą nuotaiką, apgaubiančią ir nebepaleidžiančią. Nuotaiką, neleidžiančią suabejoti, kad čia galbūt vis dar viešpatauja gamta. Ir kad mums toji viešpatija patinka, žavi ir širdies gilumoje mes norime jai paklusti…
Knyga – kelionių vadovas po Lietuvos dvarus, atnaujintus ir nykstančius. Aprašymai sugrupuoti pagal apskritis. Apskričių skyriuose nurodoma, kokios savivaldybės teritorijoje yra objektas. Tiksli jo vieta pažymėta atitinkamos apskrities žemėlapyje.
Paieškai palengvinti pateikiamas abėcėlinis dvarų sąrašas. Aprašymai gausiai iliustruojami mūsų dienų spalvotomis ir archyvinėmis nuotraukomis.
Ši turistinio pobūdžio knyga skirta tiek jaunesniems, tiek vyresniems skaitytojams. Visiems, norintiems pažinti ir atrasti gražiausias Lietuvos vietoves: rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus, – tai, kas vertingiausia mūsų šalies gamtoje.
Knygoje pateikiamos 5 nacionalinių parkų, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatų lankytinos vietos su maršrutų žymomis, žemėlapiais, GPS koordinatėmis ir trumpais kiekvieno objekto aprašymais.
Baltų etninės žemės prie Kuršių marių, vadinamoji Mažoji Lietuva, dabar yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Galdapės apylinkės (su pietine Rytprūsių dalimi) – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijos anklavas. Čia susikirto keleto tautų likimai, jų istorinėj atminty šis kraštas siejamas su lemtingais įvykiais ir daugelio ryškių asmenybių vardais. Dramatiška karšto istorija paliko didžiulį paveldą, tačiau Mažoji Lietuva – ne vien įdomios istorijos – šiandieną tai ir populiarių kurortų, poilsio ir turizmo, uostų, žvejybos ir pramonės kraštas. O bene labiausiai čia visus traukia gamta: skardingas Karaliaučiaus krašto pajūris, mistinis nerijos peizažas, jūros ir marių platybės, Nemuno deltos regioninis parkas – pirmykštis užliejamų pievų, kanalų ir pylimų kraštovaizdis, paukščių bei žuvų rojus.
Informacinis leidinys keliautojams apie Lietuvos nacionalinius parkus. Knygoje pateikiama informacija apie Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Kuršių nerijos nacionalinius parkus bei Trakų istorinį nacionalinį parką. Leidinyje aprašytos įdomiausios nacionalinių parkų vietos, pateikti pagrindiniai pėsčiųjų, automobilių, dviračių maršrutai, valčių ar baidarių trasos.
Monografijoje „Trakų nacionalinis parkas” pristatoma kaip įprasminta paveldo objektais ir teikianti asociatyvių išgyvenimų unikali kraštovaizdžio vietovė.
Leidinyje susitelkta į Lietuvos valstybingumo istoriją liudijančias kultūros paveldo vertybes ir į parko reikšmingumą lemiančias vertingąsias fizines ir regimąsias savybes, jų panaudos aktualijas.
Monografija „Trakų nacionalinis parkas” skirta plačiam skaitytojų ratui: ja galės naudotis ne tik mokslo, kultūros ir aplinkosaugos tarnybos, bet ir Lietuvos valstybingumo istorija, kultūra ir gamta besidominti šalies visuomenė, užsienio svečiai (pateikiamos santraukos anglų, lenkų, rusų kalbomis).
