Kartais užtenka vieno žingsnio, kad kasdienybė įgautų naują atspalvį. Savanorystė Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje man tapo tuo žingsniu – pradžia naujos patirties, užauginusios mano asmenybę.
Apie savanorystę Jaunimo savanoriškoje tarnyboje (JST) galvojau ilgai. Norėjau išbandyti save naujoje veikloje, įgauti kitokios patirties. Kadangi nuo mažens mėgau knygas, Kaišiadorių viešoji biblioteka man nebuvo svetima, todėl pradėti savo savanorystės kelią pasirinkau būtent čia. Pirmą dieną atėjau nedrąsiai – su daugybe minčių ir klausimų, nežinodama, ko tikėtis. Vis dėlto jau nuo pirmųjų akimirkų pajutau, kad esu čia laukiama. Bibliotekos darbuotojai pasitiko šiltai, kantriai supažindino su darbais ir kasdienybe, todėl į naują ritmą įsitraukiau greičiau, nei tikėjausi.
Savanorystės metu teko išbandyti įvairias veiklas: padėti renginių metu, prisidėti prie edukacijų kūrimo bei įgyvendinimo, dirbti su lankytojais ir atlikti kasdienius bibliotekos darbus. Kiekviena užduotis suteikė naujų žinių ir praktinių įgūdžių, o kartu leido geriau suprasti, kokį indėlį bendruomenei turi biblioteka.
Esu be galo dėkinga visam bibliotekos kolektyvui: administracijai už pasitikėjimą, suaugusiųjų ir vaikų skyriaus bibliotekininkėms už pagalbą bei patarimus, vartotojų aptarnavimo skyriaus darbuotojai Ugnei už begalinį rūpestį, nuoširdumą ir palaikymą, edukatorei Agnei – už sudėtingas, bet įveikiamas užduotis, tačiau labiausiai dėkinga esu savo savanorystės kuratorei Monikai, kuri gelbėjo ne tik bibliotekos veikloje, bet ir įvairiais gyvenimo klausimais. Be jos nebūčiau tiek užaugusi ir pasiekusi, kiek per šiuos šešis mėnesius, praleistus bibliotekoje. Ačiū už priėmimą, bendravimą ir patarimus – tik dėl Jūsų ši kelionė tapo ypatinga, prasminga ir nepamirštama patirtimi.
Žvelgdama atgal, jaučiu didelį dėkingumą už galimybę savanoriauti. Tai buvo ne tik naudinga veikla, bet ir vieta, kurioje galėjau tobulėti, mokytis ir jaustis reikalinga. Biblioteka tapo erdve, į kurią visada norisi sugrįžti – ne tik dėl knygų, bet ir dėl žmonių bei sukauptų prisiminimų.
Išeidama iš bibliotekos išsinešu ne tik įgytas žinias ir įgūdžius, bet ir stipresnį pasitikėjimą savimi, platesnį požiūrį į žmones bei bendruomeniškumo jausmą. Supratau, kad net ir maži darbai, atliekami nuoširdžiai, gali turėti didelę reikšmę kitiems.
Su ašaromis akyse, tačiau pilna širdimi džiaugsmo, laimės ir dėkingumo baigiu vieną iš reikšmingesnių savo gyvenimo žingsnių. Atidavusi visą save, iš šios patirties pasisėmiau dar daugiau – nuveikti darbai, įveikti iššūkiai ir sutikti žmonės – savanorystė tikrai užaugino mano asmenybę.
