Svarbiausios gyvenimo datos
1904 m. liepos 7 d. (pagal senąjį kalendorių birželio 24) gimė Kampiškių dvaro kumetyne (Kauno r.). Tėvai – Kazimieras Aleksandravičius, Marijona Razulevičiūtė.
1913 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti Rumšiškių pradžios mokyklą, tačiau pavasarį mokslai nutrūko.
1913 m. šeima išsikėlė gyventi į Išlaužos vienkiemį.
1919 m. pavasarį baigė Rumšiškių pradžios mokyklą.
1919 m. rudenį įstojo į Kauno „Aušros“ gimnazijos antrąją klasę ir išvažiavo gyventi į Kauną.
1927 m. birželį M. Biržiška, „Aušros“ gimnazijos direktorius, įteikė brandos atestatą.
1927 m. rugsėjo 1 d. padavė prašymą Kauno universiteto rektoriui studijuoti Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje.
1927 m. rudenį įsidarbino Žemės ūkio banke raštininku. Apsigyveno viename kambaryje su Antanu Miškiniu.
1932 (1931)? m. pavasarį nutraukė septynių semestrų studijas Kauno universitete, buvo išbrauktas iš studentų sąrašo.
1936 m. spalio 15 d., gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko į Grenoblį, studijuoti prancūzų kalbos ir literatūros. Išsinuomojo kambarį pradžios mokyklos mokytojo Gastono Blanc-Vial bute, 55 Cours Jean Jaurès ir išgyveno čia iki 1944 m. lapkričio 8 d.
1938 m. vasario 15 d. Valstybiniame operos ir dramos teatre įteikta Valstybinė premija, paskirta už rinkinį Užgesę chimeros akys.
1939 m. vasarą praleido tėviškėje ir Kaune. Rugsėjo 27 d. padavė prašymą VDU rektoriui, ketindamas tęsti lituanistikos studijas.
1939 m. lapkričio 30 d. išvyko į Grenoblį laikyti baigiamųjų egzaminų. Kauno geležinkelio stotyje išlydėjo K. Binkis, A. Miškinis, A. Rimydis.
1940 m. balandžio 12 d. Grenoblio universiteto rektorius įteikė prancūzų kalbos, literatūros ir medievistikos licenciato diplomą.
1940 m. lapkričio pabaigoje paskirta Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendija Grenoblio universiteto doktorantui.
1940-1944 m. gyveno ištisomis savaitėmis Antano Liutkaus viloje „America“ Villefranche (netoli Nicos) ir Jurgio Savickio viloje „Ariogala“ Roquebrune (netoli Monte-Carlo). Rašė straipsnius ir siuntė eilėraščius JAV lietuvių spaudai. Vertė į prancūzų kalbą informacinius biuletenius, paruoštus Lietuvos atstovybės Berne.
1944 m. birželio 20 d. Grenoblio universitete apgynė daktaro disertaciją „Evangelijos tekstų vertimų į senąją provansalų kalbą lingvistiniai etiudai“.
1945 m. gegužės 27 d. iš Villefranche-sur-mer atvyko į Paryžių. Gyveno Lotynų kvartale, netoli Sorbonos universiteto, 5, rue Blainville. Gavo Balfo pašalpą.
1945 m. spalio 6 d. Notre-Dame katedroje susituokė su karo pabėgėle, VDU studente Aldona Grajauskaite.
1946 m. sausio 30 d. atplaukė laivu „Terry E Stephenson“ į Niujorką kartu su 11 keleivių grupe.
1946–1952 m. Marianapolio tėvų marijonų kolegijoje (berniukų keturmetėje vidurinėje mokykloje) dėstė prancūzų, lietuvių, ispanų kalbas.
1948 m. gimė dukra Vakarė.
1948 m. vasario mėn. Niujorke sušaukė Amerikos lietuvių rašytojų susirinkimą, kuriame buvo išrinktas JAV lietuvių rašytojų draugijos pirmininku.
1950–1951 m. susivienijusios Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
1951 m. gimė sūnus Mindaugas.
1952 m. birželį persikėlė iš Putnamo į Niujorką, kur netrukus pradėjo dirbti Laisvosios Europos komitete. Apsigyveno Milfordo gatvėje.
1957 m. gruodį, sumažinus įstaigos biudžetą, atleistas. Devynis mėnesius buvo bedarbis.
1958 m. gimė sūnus Margiris.
1958 m. spalio 1 d. pakviestas dirbti JAV Kongreso bibliotekoje. Vašingtono priemiestyje (Temple Hills, Lyons st.) įsigijo namą išsimokėtinai.
1965 m. rugsėjo 7 d. staiga susirgo. Padaryta operacija – pašalinta 3/4 vėžio paliesto skrandžio.
1968 m. dalyvavo literatūros vakaruose Čikagoje ir Los Angeles.
1973 m. birželio 13 d. mirė Georgo Washingtono universiteto ligoninėje. Buvo palaidotas Vašingtono Prisikėlimo kapinėse.
2000 m. birželio 29 d. J. Aisčio palaikai iš JAV pervežti į Rumšiškių kapines.
