Halpernas Beras (Galperinas Borisas Lvovičius) (1902 m. lapkričio 14 d. Darsūniškyje – 1984 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus žydų kapinėse) – rašytojas.
Pirmojo pasaulinio karo metais su savo tėvais gyveno Liepojoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į Kauną. Čia jis studijavo, tapo diplomuotu inžinieriumi statybininku. XX a. 3 dešimtmetyje debiutavo publicistikos žanre, jo darbas buvo paskelbtas Paryžiuje. Po kurio laiko emigravo į Urugvajų, kur tapo vienas iš Montevidėjuje leidžiamo žydų laikraščio redaktorių. 1936 m. grįžo į tuometinės Lenkijos okupuotą Vilnių. 1937 m. atvyko į Sovietų Sąjungą. Apsigyveno Maskvoje. Po kurio laiko įkalintas Norilske, po karo – Krasnojarsko krašte. Nuo 1965 m. bendradarbiavo Maskvoje leidžiamame žurnale „Sovetiš heimland“ (išvertus iš jidiš k. – „Sovietinė Tėvynė“). Dešimties apsakymų, apybraižų, kritikos straipsnių autorius. Dauguma jo kūrinių, parašytų 1960-1980 m., įtraukti į knygą „Main iches“ (išvertus iš jidiš k. – „Mano kilmė“), kurią 1978 m. išleido leidykla „Cоветский писатель“; ta pati knyga į rusų k. buvo išversta 1983 metais. 1984 m. išleista antra knyga „Istapšech hanefeš“ (išvertus iš jidiš k. – „Gyvenimo ataskaita“). Į jidiš k. vertė A. Baltakio, J. Strielkūno, V. Palčinskaitės, kitų poetų eilėraščius, publikavo juos žurnale „Sovetiš heimland“.
Literatūra
- Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. – P. 88.
Publikacijos
- Biografija publikuota (nenurodant šaltinio): Pažadėtoji žemė – Lietuva / sudarytojas Vilius Kavaliauskas. – Vilnius, 2013. – P. 126.