Septintoji Aldonos Ruseckaitės knyga. Lyrikoje ypatingas artumas su gamta, jos pajautimas – paukščiai, žolynai, žydėjimas, sniegas, vandenys…
Mylimasis tapęs Nemylimuoju, bet toks pat svarbus. Paradoksalūs žaidimai, kai viskas lengvai minkštai paleidžiama. Bandymas per šsivaizduojamus personažus suvokti laiko ir lemties paslaptis.
Tekstai veriami vienas prie kito, tad siekiant vientisumo, nevengiama minčių kartojimosi.
